S.T.A.L.K.E.R.: Black Sky

Žmonės kertantys uždaros Zonos perimetrą ir ieškantis anomalinių elementų - artefaktų. Atsiradus Zonai, joje atsirado artefaktai kurie juodojoje rinkoje buvo labai brangus ir paklausūs, tik vėliau vietinė valdžia spaudžiama mokslininkų pradėjo naudotis stalkerių paslaugomis. Todėl pradinis visų stalkerių tikslas yra kuo greičiau užsidirbti pinigų. Laisvieji stalkeriai yra tikrieji Zonos tyrinėtojai. Praktiškai visada neutralūs su visomis kitomis grupuotėmis. Atlieka įvairius darbus ar užsakymus tarp personažų, vieninteliai renka artefaktus Zonoje ir gali juos pakelti nuo žemės. Stalkeriai trumpam prisijungti prie skirtingų frakcijų žaidime tam tikriems questams ar misijoms atlikti.

Zonoje yra vyraujanti laisvųjų stalkerių kultūra, folkloras, istorijos, patirtys ir išgyvenimai. Visos tos istorijos, kurias pasakoja stalkeriai prie laužo šildydamiesi konservuotą mėsą, yra parašytos kažkieno krauju. Dažnas naujokas atvykęs į Zoną, ieškantis lengvų pinigų, nuotykių ir garbės, papuldavo į vieną ar kitą nesėkmę. O papuolus į nesėkmę – dažna pabaiga yra mirtis. Ilgą laiką likę gyvi stalkeriai tampa tikromis legendomis, Zonos didvyriais ir gauna geriausius pasiūlymus ar užsakymus. Jeigu Zonoje laisvasis stalkeris užsitarnauja savo vardą, kaip patikimas, sąžiningas, drąsus ir teisingas žmogus – vėliau jam pakanka tik prisistatyti. Kiti jį priima, praleidžia ir gerbia.

Kiekvienas protingesnis naujokas ieško seniau Zonoje gyvenančio kito stalkerio, kad galėtų iš jo mokytis stalkerių meno: išgyventi. Vienintelė aplinkybė, kuri yra pati tragiškiausia, yra tai, kad laiku neišvykus iš Zonos žmonės negali palikti jos ir be jos gyventi. Tokie žmonės ne tik pamiršta savo buvusį gyvenimą Didžiojoje Žemėje, bet net ir savo vardus ir gimtadienius, kiek vaikų turi ir kaip juos vaikystėje šaudavo mama prie stalo... Stalkeriai vadovaujasi nerašytu garbės kodeksu. Tas kas jo nesilaiko, paprasčiausiai yra nušaunamas. Kartais ištremiamas pas banditus, ir dažniausiai vis tiek kur nors būna nušaunamas lyg pasiutęs šuo. Kaip sako senbuviai: „Čia Zona. Jį viską žino ir mato, todėl atlygis bus visada: už tavo elgesį, dorybes ir klystkelius“.

(Žaidėjams, kurie pasirinks žaisti už laisvuosius stalkerius, prašome atkreipti dėmesį į informacija Facebook grupėje, dėl konteinerių artefaktams patobulinimo. Atitinkamai neparuošus konteinerio, jus stipriai veiks radiacija.)

Buvę kariškiai ir savanoriai, kurie kažkada pateko į Zona, o ją pamatę ir supratę, kas čia vyksta, prisiekė kad bet kokia kainą turi sunaikinti Zoną ir apsaugoti išorinį pasaulį nuo jos. Įvykusi pasaulio katastrofa iš esmės apvertė Duty frakcijos narių pasaulėžiūrą: viskas ką jie bandė apsaugoti - žuvo branduolinio karo liepsnoje. Kaip jie elgsis toliau - nežinia. 

Bet Duty yra tie vyrai, kurie stos į beviltiška kovą. Mirti jie nebijo, nes žino, kad mirdami su savimi nusineš į pragarą kiekvienas bent po dešimt priešininkų kartu. Juodais kostiumais su raudonomis juostomis pasipuošusiu karių nesumaišysi su kitomis frakcijomis. Ne kiekvienas vertas prisijungti prie Duty, nes griežta struktūra, naktiniai budėjimai, bemiegės naktys, nutrintos kojos – ne minkšto stuburo laisvamaniams skirta vieta.

Anarchistai, banditai ir rastamanai. Taip juos vadina viena seniausiu Zonos frakcijų – Duty. Ar iš tikrųjų viskas, ką apie juos sako yra teisybė? Tikrai ne. Grupuotė kadaise susikūrė iš laisvųjų stalkerių kaip pasipriešinimas Duty ir kariškių jungtinėms pajėgoms bei diktatūrai Zonoje. Atrodo, kad visiškai kvaila idėja padaryti Zoną laisva visiems ir kiekvienam, greitai pasiekė pagreitį ir į Svobodos gretas stojo vis daugiau ir daugiau laisvųjų stalkerių.

Žalia vilko galva puošianti frakcijos narių kostiumus, ir laisvos mintys bei idėjos, kuriomis galėdavai pasidalinti su savo draugais, greitai priviliojo daug savanorių iš Didžiosios Žemės. Čia kūrėsi ne tik grupuotė, bet didelė žmonių šeima, dar vadinama – komuna. Šios komunos vadas, kadaise buvęs hipis, manė, kad informacija apie Zoną turi būti žinoma visiems, laisvai prieinama ir patekimas į šią pasaulio vietą – laisvas kiekvienam. Ši bendruomenė ir buvo atvira visiems ir kiekvienam naujam atėjusiam. Palaipsniui Freedom tapo didžiausia frakcija Zonoje. Kiekvienas Zonos pažinimą suprasdavo savaip, todėl neretai Zonos legendose galima išgirsti blogų dalykų ir apie Svobodą. Laisvės nesustabdysi. O jeigu eis pro Svobodos lokaciją, nepasididžiuok ir užsuk paragauti mažo laisvės gurkšnelio.

Kriminalinis elementas, kuris tiesiog bando išgyventi pačiu paprasčiausiu būdu: atimti, tai kas jau surastą, ir parduoti, tam, kuriam to daikto reikia. Visi ant dviejų kojų praeinantys pro banditų teritoriją stalkeriai tėra pinigus atnešanti mėsa. „Pamatei. Pagavai. Atėmei.“ – gana kasdieniškas banditų devizas. Banditų frakcijai vadovaują Pahanas, o po juo dėliojasi visa kita banditų struktūra. Visas grobis dalinamas kiekvienam pagal jo vietą grupuotėje. Veikimo modelis paimtas tiesiai iš 90-tųjų kuo puikiausiai veikia Zonoje. O naujų narių ir kandidatų randama tiek ir Zonoje, tiek ir iš Didžiosios Žemės prisijungia bėgantys nuo teisėsaugos, skolų ar sunkaus gyvenimo įvairaus plauko žmonės.

Pagrindinis tikslas – pinigai. Nušauti stalkerį neapsimoka. Lavonas kitą kartą pinigų pro šali eidamas neužneš. Ar išeisi gyvas papuolęs į jų rankas – viskas priklauso nuo tavęs ir tavo liežuvio.

Apie juos informacijos turima ypatingai mažai, bet kažkuris senesnis stalkeris yra sakęs, kad jie gyvena sunkiai prieinamose teritorijose. Neaišku kur ir kaip juos rasti. Sklando gandai, kad galima sutikti kažkokiose katakombose ar požeminėse šachtose. Prie patekimo į jų irštvą mėtosi žmonių kaukolės, krauju išrašinėti ant sienų nesuprantami užrašai.

Greh frakcijos nariai turi savo atskirą religiją ir meldžiasi Motinai Zonai. Jie nėra tokiomis išplautomis smegenimis kaip Monolito adeptai, tačiau turi savo religines apeigas, aukoja aukas Zonai. Stalkeriai, kurie matė religines Greh apeigas, sako, kad artimiausias apibūdinimas jų kultui yra satanizmas. Greh tiki, kad Zona yra dangiškoji dievybė ir pasiųsta į Žemę kaip atpirkimas ir paskutinis žmonijos išsigelbėjimas.

Tie, kas juos sutiko ir matė, pasakoja, kad jie yra lengvai mutavę žmonės, jų veidai bjaurūs ir nusėti keistais randais. Neaišku ar jie patys juos pasidarė, ar tai kokių nors kovų pasekmės. Greh keliaudami po Zoną renką įvairią informaciją, dokumentų nuotrupas. Draugų Zonoje jie beveik neturi. Kalbama, kad būtent Greh žino paslaptingus takus kuriais galima išeiti už Zonos burbulo ribų.

Yra tokia sena legenda, kad Greh gyveno Zonoje prieš anomalinį sprogimą ir patekę į anomalinę zoną nežuvo, o priešingai – buvo apšviesti žiniomis kurių niekas kitas neturi. Todėl ne visi supranta apie ką jie kalba, ką daro ir kokia žinią siekia atnešti visiems kitiems. Dar vienas keistas gandas yra tas, kad jie ne tik nešioja rūbus išpieštus nematytais simboliais, hieroglifais ir runomis, o pačios baisiausios istorijos yra tokios, kad Greh nariai yra kanibalai... Gal tai ir paaiškina tas žmonių kaukoles besimėtančias prie jų durų slenksčio. Stalkeriai pamatę Zonoje lėtai slenkančius skarmalais apsirengusius žmogystas lėtai praleidžia juos tolyn. Užkalbinti išdrįsta retas, o nuėję kartu, dažnai nebegrįžta. Bet gyvenime už drąsą juk atlyginama. Ar atsiras drąsių stalkerių Zonoje?

Pagrindinė mokslininkų misija Zonoje yra jos studijavimas, pažinimas, aiškinimas ir atradimai. Nepaisant to, kad mokslininkai turi daug informacijos ir žinių, jų koviniai gebėjimai yra menki. Vieni mokslininkai po Zoną nevaikšto. Paimti mėginių iš pelkės, apžiūrėti zombio lavoną, nusiskinti naktį šviečiančios gėlės žiedą, ištirti anomalijas jie visur keliauja su palyda. Seniau mokslininkus lydėdavo kariuomenė. Kadangi jos Zonoje nebeliko – atsirado laisva vieta gerai užsidirbti. Mokslininkai moka gerai ir dosniai. O apsauga jiems būtina. Galiausiai pas mokslininkus galima ir darbo gero gauti: tai retą artefaktą surasti, tai snorko kraujo į švirkštą pritraukto atnešti, o kartais į pavojingą misiją mokslininkai ir vaistinėlių duoda. Kad tik stalkeris atneštų ko jiems reikia. Visada gera kaina nupirks įvairius daiktus ir į klausimus gali atsakyti.

Šie mokslo žmonės gyvena tvirtame bunkeryje. Į lauką retai jie išlenda. Remiasi į stalkerius, kuriems ir duoda įvairių darbų bei misijų. Kam pačiam savo galva rizikuoti, juk taip? Mokslininką retai pamatysi vaikštantį Zonoje, o jeigu jau pamatei – sek tyliai iš paskos. Gali būti, kad pamatysi neregėtų dalykų, o gal ir koks artefaktas iškristi gali.

SNORK - Greiti, šoklūs, mutantai su padidinta organų regeneracija. Plėšrunai - maitinasi mėsa. Nužudymo metodas: Lygiavamzdis/Pompa/Granata + Peilis.

KROVOSOS - Pavojingi, tvirti, turintys greitą visų organų regeneraciją monstrai. Nužudymo metodas: Lygiavamzdis/Pompa/Granata + Peilis.

KONTROLIERIUS - Nemirtingas monstras į kurį geriau nešauti. Visus žudo ne tik prisilietimu, bet turi dar „mentalinį smūgį“. Savo aukas pasiekia per atstumą. Mentališkai paveiktas (žmogus arba kitas monstras) paralyžuojamas ir tampa pavaldus kontroleriui. Vėliau kurį laiką paklusta jo įsakymams. Tampa Zombiu ir visur lydi Kontrolierių. Vėliau auka miršta.

BIURER - Pavojingas monstras pasižymintis telekinetinėmis savybėmis. Negalima atakuoti granatomis, nes atmušta atgal granata nužudo ją metusį žmogų. Sukryževęs rankas Biureris aktyvuoja apsauginį skydą ir tampa atsparus kulkoms. Nužudymo metodas: Lygiavamzdis/Pompa + Peilis.

IZLOM - Dalį buvusio intelekto išlaikęs monstras. Negalima jam atsukti nugaros. Gali duoti užduotį, jei bus pavaišintas skanėstais.

CHIMERA - Itin pavoijnga naktinė plėšrūnė. Turi dvi galvas ir raudonas, kraują stingdančias akis. Nužudymo metodas: Granata/Granatsvaidis + Peilis.

Tai žmonės, kurie tuo metu, kai pasaulyje įvyko totalus branduolinis kartas, jie buvo už Zonos ribų. Tai įvairūs paprasti žmonės, kurie iki tol nebuvo girdėję apie Zoną apskritai nieko. Viskas ką matė aplink save išgyvenę buvo branduolinė dykuma. Ir tamsa. Visiška tamsa nuo pakilusių dulkių. Zona liko sveika ir ji švietė kaip švyturys per didžiausią audrą. Tie kas matė šviesą pradėjo judėti link jos. Anksčiau jie buvo politikai, teisininkai, programuotojai, gydytojai, verslininkai ar tiesiog pardavėjai, kažkas dirbo laivų suvirintoju, o kažkas taksistu. Visiškai nesvarbu kas jie buvo prieš tai. Po pasaulio sunaikinimo ir visiškos katastrofos jie visi tapo vienodi ir lygūs. Visi kaip vienas alkani, purvini, paklaikę, praradę sveiką nuovoką ir blaivų protą – tokie buvo likę gyvi Didžiojoje Žemėje.

Išgyvenusiųjų veidai - juodi nuo dulkių ir degėsių - dėl to Zonoje juos pradėjo vadinti tiesiog Juodaisiais. 

Žvėriško instinkto vedami, pamiršę kas jie buvo prieš tai, ir kaip gyveno, jie atėjo į Zoną norėdami pakeistų nusistovėjusia tvarką. „Mūsų daug ir mes atėjom pakeisti Jūsų likimus. Mes išgyvenome pasaulio pabaigą, todėl čia kursime sau naują pasaulį.“

Juodieji bando bet kokia kaina išgyventi, susikurti gerbūvį sau Zonoje. Viskas kas pasitaiko jų kelyje - jie arba nušluoja, arba žūna bandydami tas kliūtis nušluoti. Juodieni tai išgyvenimo jėga - esminis žmogaus instinktas.

Keisčiausi dalykai, kuriuos pastebėjo stalkeriai, kad šių atėjusių Juodųjų beveik neveikia Zonoje esanti radiacija. Pro radiacinius laukus, kuriuos stalkeriai ratu apeina, Juodieji eina kiaurai. Todėl, kad prie radiacijos jų kūnai priprato. O dar didesnė keistenybė yra padidintas atsparumas mentaliniam laukui. Monolitas nebeturi išskirtinių galių vaikščioti po mentalinius laukus ar slėptis juose, nes ten gali būti Juodieji. Sunkūs laikai atėjo Zonos senbuviams.

Ivairi apranga, minimali įranga ir ekipuotė – pagrindiniai šios frakcijos narių skiriamieji bruožai. Kai kurie iš jų teturi tik peilį ir virvės gabalą pasmaugti aukai. Bet to ir pakanka, nes tykoti radiaciniuose laukuose jiems vienas malonumas. O pasislėpti mentaliniuose laukuose ir netapti zombiu – tiesiog išsigelbėjimas nuo visų priešų.

(Šią frakciją rekomenduojame pasirinkti 1-2 kartą į STALKER žaidimo seriją atvykstantiems žaidėjams arba patyrusiems žaidėjams ieškaintiems naujų iššukių ir patričių. Reikalinga minimali įranga, todėl anturažo pasirengimas, iki atvykimo į žaidimą, taip pat bazinis. Prieš startą veidai turės būti ištepti juodais dažais)

„Geras monolito karys yra miręs monolito karys“ – taip tau pasakys bet kuris ilgiau zonoje išgyvenęs stalkeris. Yra daug teorijų ir gandų iš kur jie atėjo ir ką jie čia veikia. Žinoma tik vienas tiesa: kad kažkada didele grupė Dolgo karių pabandė išžvalgyti Zonos centrą, ir išjudino iki tol tyliai sėdėjusią grupuotę Monolitą. Nuo to laiko jie periodiškai išeina iš Zonos centro. Nerodantys emocijų, be jokios baimės numirti, visiškai paklusnūs savo vadams, gali eiti kiaurai į tikriausią mirtį, jie vaikšto po Zonos centrą ir kiekvieną, kuris ateiną iki jų, nužudo be jokios sąžinės graužaties. Stalkeriai pasakoja legendą apie tai, kad jie saugo Norų Pildytoją ir kartu meldžiasi mėlynajam akmeniui.

Totalūs religiniai fanatikai, paskui juos sekioja adeptai išdegintais smegenimis. Net Greh yra minkštesni religijos klausimu. Monolito kunigas – apskritai Zonos legenda ir niekas nežino ar jis tikras, ar tik baisi istorija kieno nors papasakota prie laužo. Retas Zonos gyventojas, kuris susitinka Monolito kareivius ir su jais pasikalba, lieką gyvas, todėl ir pasakojimų ne daug yra išlikę. Sklindą kalbos, kad jie gali išplauti smegenis stalkeriams ir užprogramuoti juos kokiai nors užduočiai atlikti. O reta užduotis gauta prievarta iš Monolito atneša sėkmę ir turtus tokiam vargšui stalkeriui. „Stiprybė vienybėje“ - užrašas ant Monolito skiriamojo ženklo. Tai ir jų filosofija, ir kovojimo taktika, o kartu ir vargas kitiems Zonos gyventojams.